Jūs manote, kad mūsų Žemėje nebeliko baltųjų dėmių? Visi geografiniai atradimai seniai padaryti, mūsų planetoje ir daugiau nebėra jokių siurprizų? Jūs klystate.
Edgaro Po fantazijos
„Šį vandens sūkurį supo plati žybsinčios putos juosta. Tačiau nė vienas gabalėlis šių putų nepateko į baisaus sūkurio nasrus: kiek galėjo pamatyti mano akys, tai buvo lygi, blizganti, juoda tarsi agatas vandens siena, kuri buvo pasvirusi maždaug 45° kampu. Ši vandens siena sukosi beprotišku greičiu ir skleidė tokį didžiulį garsą, kad jam nebūtų prilygęs netgi Niagaros krioklys“.
Taip vaizdingai Edgaras Alanas Po aprašė Malstremo sūkurį – Norvegijos jūros įžymybę. Reikia pabrėžti, kad rašytojas gana stipriai perdėjo stichijos galią – Malstremas iš tikrųjų atrodo gana ramus. Tačiau Pasauliniame vandenyne yra nemažai siurprizų, o tokius ir kitus panašius reiškinius jokiais būdais negalima laikyti kažkieno fantazijos vaisiumi.
XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje Kioto (Japonija) universiteto mokslininkai susidomėjo plotu, esančiu netoli Ramiajame vandenyne plytinčios
Ogasavaros salos. Ši vieta žvejų tarpe jau seniai pelnė blogą šlovę. Vietiniai žvejai šią teritoriją vadina Velnio jūra -labai dažnai tenai dingsta laivai, netgi esant geram orui.
Tyrinėjimų metu 400 km atstumu nuo Ogasavaros salos mokslininkai aptiko milžinišką vandens sūkurį, kurio diametras yra apie 100 km. šio didžiulio sūkurio centre yra įdubimas, kuriame vandens lygis yra keliomis dešimtimis metrų žemiau, nei vandenyno lygis. Mokslininkų paskaičiavimu, sūkurio energija yra dešimtis kartų didesnė, nei paprastos srovės. Ypač mokslininkus glumina tai, kad beveik kas 100 dienų sūkurys keičia sukimosi kryptį.
Panašūs milžiniški sūkuriai egzistuoja Bermudų trikampio rajone, netoli Šri Lankos ir prie Antarktidos krantų. Šių sūkurių centruose yra gana didelės įdubos. Pavyzdžiui, prie Šri Lankos įdubos gylis yra didesnis nei 100 metrų. Bermudų trikampio rajone iš dirbtinio palydovo buvo užfiksuoti sūkuriai, kurių įdubimas sudaro iki 200 m. Tokiame sūkuryje visai nesunkiai gali tilpti vidutinio dydžio tankeris.
Vandens diskai
Visai neseniai amerikiečių mokslininkai tyrinėjo du nepaprastai didelius vandens sūkurius (kiekvieno skersmuo – apie 400 km), susidariusius Atlanto vandenyne netoli Brazilijos krantų. Šios įdubos praktiškai nesudaro jokio pavojaus laivybai, nes sūkurių centras įdubęs vos 40 cm žemiau vandenyno lygio.
Brazilas Giljermo Kastelao, kuris tyrinėja šiuos gigantiškus sūkurius kartu su amerikiečių mokslininku iš Majamio universiteto Bilu Džonsu, taip pasakoja: „Jie vandenyne juda kaip du į orą išmesti milžiniški diskai. Sukimasis vyksta maždaug 1 m/s greičiu. Tai gana didelis greitis, palyginus su vandenyne esančių srovių greičiu. Šios įdubos egzistuoja ištisus metus. Iki šiol nėra aišku, kas jas suformuoja. Yra manoma, kad šie sūkuriai daro didelę įtaką globaliniams klimato pasikeitimams mūsų planetoje“.