Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų archyvuose esančią medžiagą pirmieji pranešimai apie kitų pasaulių būtybių valdomus skraidančius objektus siekia priešistorinius laikus.
216 metais prieš Kristų vienas romėnų kareivis, kuris apžiūrinėjo Cerdenjos uosto gynybines sienas, pamatė, kad tuo metu, kai danguje pasirodė keistos valtys, jo rankose užsiliepsnojo lazda. Kiti kareiviai Sicilijoje matė, kaip užsidegė jų ietys. Nuo Kaprio salos buvo matyti dideli apvalūs skydai, ir liudininkai įvykį išaiškino kaip kovą tarp Mėnulio ir Saulės. Faraonas Tutmozis III, Aleksandras Didysis, Timoleonas, Julijus Cezaris, Pompėjas ir Konstantinas Didysis buvo tarp tų įžymiųjų liudininkų, kurie matė NSO antikos laikais. Anot pirmojo amžiaus istoriko Juozapo Flavijaus, jo laikais virš Jeruzalės buvo matomas skrendantis kardo pavidalo objektas.
Keistų laivų vizitai taip pat buvo užregistruoti ir viduramžiais. 1211 metais Kloeros (Airija) parapijiečiai po mišių eidami iš bažnyčios matė nusileidžiant iš dangaus inkaro pavidalo daiktą, o virš to inkaro matė laivą su trimis įgulos nariais. Nuo XV amžiaus laivai buvo vaizduojami ir tokiuose dailininkų paveiksluose, kaip Filipo Lipio mokyklos dailininkų paveiksle „Madona ir šventasis Džiovaninas“, kuriame NSO pavaizduotas danguje šalia Mergelės. Inkvizicijos metraščiuose kalbama apie NSO, kuris 1527 metais pervežė daktarą Toralbą iš Valjadolido į Romą ir atgal.
Filipo Lipio mokyklos dailininkų paveikslas „Madona ir šventasis Džiovaninas“, kuriame NSO pavaizduotas danguje šalia Mergelės
Kitas liudijimas yra Ernano Corteso metraštininko Bernalo Diaso del Kastiljo, kuris įvykį, atsitikusį 1527 metais Naujajame Pasaulyje, taip aprašo: „Meksikos indėnai pasakojo, kad danguje matę kažkokį daiktą, kuris buvo žalios ir raudonos spalvos ir buvo apvalus kaip vežimo ratas, o kartu su juo atskrido ilgas ir tiesus daiktas, kuris susijungė su raudonu daiktu. Ir kažkoks ilgas kalavijas, kuris buvo toks ilgas kaip nuo Panuko provincijos iki Teskuko miesto ir kuris nedingo iš dangaus daugiau negu dvidešimt dienų.“
XVI amžiuje virš Niurnbergo buvo matomi skraidantys cilindrai, o kažkokie ugniniai kamuoliai praskrido virš Bazelio. Šviesos stulpas pakilo į dangų virš Lepanto mūšio lauko. Benvenutas Celinis , Pedras de Valdivija, Pedras Siesa de Leonas ir Frėjus Chunipera Sera prisiekinėjo, kad ore matę vienišus objektus, o XVII amžiaus pradžioje NSO skraidė virš Katalonijos ir pietinės Prancūzijos, o viena „skraidanti ostija“ dideliu greičiu praskrido virš Bragos miesto.
1663 metais skraidantis objektas buvo matomas Rusijoje, virš Belozioro vietovės. Rugpjūčio 15 dieną, sekmadienį, mišias sudrumstė sąmyšis, ir parapijiečiai, kurie išsiveržė pro bažnyčios duris, pamatė vidury baltos dienos ant greta esančio ežero nusileidžiantį didžiulį ugninį kamuolį. Prieš užgesdamas, kamuolys buvo maždaug keturiasdešimt penkių metrų skersmens, o po valandos jis vėl pasirodė ir nuskrido vakarų kryptimi. Paskui netrukus jis vėl atskrido ir kabojo virš ežero pusantros valandos. Ežero žvejai, kurie buvo netoli objekto, patyrė sunkius apdegimus, o jo šviesa peršvietė vandenį iki 9 metrų gylio. Net žuvys išbėgiojo prie kranto.
Vien 1883 metais Meksikos Sakateko observatorija pranešė užregistravusi danguje NSO. 1897 metų balandžio 20 dieną Kanzase, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ūkininkas Aleksandras Hamiltonas tamsoje pamatė didžiulį daiktą, kuris nusileido jo pasėlių lauke. Kartu su savo sūnumi ir ūkio darbininku jie priėjo maždaug penkiasdešimt žingsnių iki objekto kurrio dydis, anot jų, buvo maždaug kaip amerikietiško futbolo aikštė. Ir buvo jis tamsiai raudonos spalvos. Jo forma buvo panaši į milžinišką cigarą, ir jis turėjo stiklinę gyvenamąją patalpą, kurioje ūkininkas ir jo palydovai matė šešis įgulos narius, „keisčiausias būtybes iš visų, kurias kada nors buvo matę“.
Laivo apačioje esantis didžiulis ratas pradėjo suktis, ir mašina pakilo maždaug į 90 metrų aukštį. Paskui nusileido lynas ir pagavo telyčaitę, kuri kartu su objektu dingo erdvėje. Kitą dieną gyvulio kanopas, galvą ir kailį žmonės rado išmestus viename kaimyniniame ūkyje. „Nežinau, ar tai buvo angelai, ar demonai, – vėliau sakė Hamiltonas, – bet apie juos daugiau nenoriu nieko žinoti.“
