Sapnais galime pakeisti savo likimą?

Nors dalis visuomenės vis dar skeptiškai vertina sapnų svarbą žmogaus gyvenime, šios srities specialistai tvirtina, jog pažinę savo sapnus, geriau pažinsime save, maža to – suteiksime sau galimybę pakreipti ateities įvykius mums naudinga linkme.

– Vedate aktyvaus sapnavimo seminarus, kuo aktyvus sapnavimas skiriasi nuo mums įprasto? – „Vakaro žinios“ paklausė sapnų specialistės Ritos BANIENĖS, JAV baigusios Aktyvaus sapnavimo mokyklą.

– Kodėl aktyvus sapnavimas būtent taip vadinasi? Nes seminarų metu yra naudojamas būgnas ir žmonės tiesiog patenka į labai lengvą transą, žmonių vaizduotė yra suaktyvinama. Tiek senovės graikai, tiek sapnų tyrinėtojas, pas kurį mokiausi, Robertas Mosas traktuoja, kad vaizduotė ir sapnai yra vienas ir tas pats. Vaizduotės būdu mes galime keisti savo požiūrį netgi į tuos pačius sapnus. Pasitelkdami aktyvią vaizduotę galime daug ką pakeisti, ypač jei neduoda ramybės košmarai. Giliausiame lygmenyje tam tikrus vaizdinius mes pakeičiame, tada tampa ramiau. Kitaip tariant, aktyvus sapnavimas yra darbas su aktyvia vaizduote. Yra ir sąmoningas sapnavimas, kai žmogus žino, kad jis sapnuoja, tačiau sąmoningas sapnavimas vyksta naktį, o aktyvus sapnavimas – dieną.

– Kokia aktyvaus sapnavimo nauda?

– Nauda yra žmogaus psichikai. Papasakosiu tikrą istoriją: viena moteris Niujorke nuolat sapnavo tą patį košmarą, kad ant tilto įvyksta avarija ir ji bei kitas keleivis žūva. Ši moteris kreipėsi į mano minėtą Robertą Mosą, jis jai patarė sugrįžti į sapną – o sugrįžtama per tam tikrą sapno detalę pasitelkiant aktyvią vaizduotę – atkurti tilto detalę bei pakeisti sapno siužetą taip, kaip ji norėtų. Moteris transo būsenoje pakeičia sapną, tai yra paspaudžia stabdžius, atsitrenkia nesmarkiai ir lieka gyva. Po šio seanso teisininkė moteris lieka rami. Po mėnesio ta pati klientė pasirodė pas R.Mosą ir papasakojo, kad šis sapnas išsipildė realybėje: džipas ant tilto greitai artėjo į moters automobilį, tačiau ši prisiminusi sapną paspaudė stabdį ir pasuko vairą. Ir liko gyva, nes kitu atveju būtų žuvusi.

– Ar aktyvus sapnavimas gali išspręsti vaikščiojimo per miegus problemą?

– Aktyviu sapnavimu galima užsiimti sveikiems žmonėms, o lunatizmas yra priskiriamas miego sutrikimams ir jį turi gydyti specialistai. Aktyvus sapnavimas skirtas sveikiems, kurie gali naudotis kūrybinėmis galiomis. Taigi pirmiausia reikia išsigydyti lunatizmą, tada prašome į seminarus pasinaudoti kūrybinėmis galiomis. Nes nežinia, kas gali nutikti su lunatiku, gal jo labai labili nervų sistema. Patarčiau neeksperimentuoti, o saugoti savo psichiką.

– Kokia yra sapnų galia?

– Aktyviai sapnuojant įmanoma ir pasigydyti, ir pasmalsauti. Pavyzdžiui, R.Mosas yra išleidęs anglų kalba knygą „Pasaulio sap-nų istorija“, kadangi jis pats yra istorikas, remiasi įvairiais dokumentais, taigi knygoje aprašoma net tai, kad sapnuotojai buvo įvaldę šnipinėjimo meną ir jie sapne galėdavo kitą asmenį pašnipinėti. Ir tai vyko viduramžiais. O Amerikos pilietinio karo metu tokių dalykų irgi buvo, tai aprašyta įvairiuose praėjusių šimtmečių Amerikos laikraščiuose.

– Sapnai yra aiškinami įvairiai, tai kurgi tikroji tiesa?

– Senosiose kultūrose buvo tikima, kad sapnai ateina iš aukštesnio pasaulio, iš dievų, iš protėvių. O mūsų kultūroje teigiama, kad tai yra pasąmonės sritis. Mokslininkai sako, kad miegodami ir sapnuodami mes atkuriame organizmo jėgas. Tą žinojo jau Aristotelis. Visi žmonijos atradėjai, rašytojai, filmų kūrėjai, mokslininkai – jie labai daug medžiagos sėmėsi iš savo sapnų. Tik tiek, kad Lietuvoje, kol mes buvome sovietų imperijoje, nieko negalėjome žinoti. Gyvenome siaurai suvokdami, o kai atsivėrė sienos ir informacija išplito, sužinojome daugiau. Gerąja informacija reikia padėti ir sau, ir kitiems.

– Ar verta pasitikėti šiuolaikiniais sapnininkais?

– Graikų mąstytojas Artemidoras mūsų eros antrame amžiuje parašė kūrinį „Oneiro kritika“, ten jis išdėstė teoriją, kaip reikia aiškinti sapnus, jis rėmėsi analogijos principu. Lygiai taip pat Egipto žyniai turėjo savą sapnų aiškinimą – ir tai rimtas dalykas. Netgi Biblijoje turime pavyzdžių: štai kad ir istorija apie Juozapą, kuris buvo parduotas vergijon į Egiptą ir faraonui išaiškino sapnus apie tas septynias karves. Ir Mergelei Marijai sapne juk buvo išpranašauta, kad ji pagimdys Dievo sūnų.

Dabartiniai sapnininkai yra lygiai tokio paties lygio, kaip kasdieninės astrologinės prognozės, tokie sapnininkai skirti vartojimui. Rimtesni sapnų tyrinėtojai siūlo žmogui rašyti savo sapnų dienoraštį, nes rašydamas jį žmogus gali labai daug ką atsekti, kadangi simboliai kartojasi iš sapno į sapną.

Juk mes kiekvienas esame individualus, kaip Artemidoras yra pasakęs, kad batsiuviui ir karaliui susapnuotas tas pats simbolis reiškia skirtingus dalykus.

– Ar sapnų turiniui turi įtakos žmogaus sveikatos būklė ar maistas, kurį jis valgo?

– Jeigu vakare žmogus prisivalgo sunkaus maisto, tai ir sapnuos košmarus, nes visa energija bus nukreipta į virškinimą. Tibete yra sapnų ir miego joga, čia sapnai naudojami dvasiniam nušvitimui ir prieš miegą neprisivalgo jie. Taip gaunama informacija, tarkime, iš aukštesnių lygmenų. Tokie dalykai egzistuoja ir jų nepaneigsi, apie tai kalba ir kvantinė fizika, kad paraleliniai pasauliai įmanomi ir kad žmogaus mintis keičia tikrovę.

– Dalis žmonių skundžiasi, kad neprisimena savo sapnų.

– Kiekvienas žmogus sapnuoja. Tą įrodė lietuvių mokslininkė Vanda Liesienė, ji Prancūzijoje atliko tyrimus tiek su žinduoliais gyvūnais, tiek su žmonėmis ir priėjo prie išvados, kad sapnuoja visi. Žmonėse tiesiog yra tam tikri blokai, todėl sapnai neprisimenami: galbūt tie žmonės neteikia reikšmės sapnams; galbūt žmogus yra tiesiog per daug pavargęs; sapnų nepamena ir tie, kurie labai mėgsta alkoholį arba vartoja stiprius vaistus. Net ir gyvūnai sapnuoja, pastebėkite savo kačiuką ar šuniuką ir pamatysite, kaip trūkčioja nosytė, letenėlės, tarsi jie lėktų. Tik tiek, kad žmogus yra aukštesnis padaras, turintis aukštesnę sąmonę, todėl sapnus jis gali valdyti. Gyvūnai sapnų nevaldo.

– Ką sako jūsų patirtis, lietuviai apskritai domisi sapnais?

– Tai priklauso nuo paties žmogaus, ne vien nuo visuomenės. Galbūt labiau jais domisi meniškos sielos žmonės. Sakyčiau, kad sapnais domisi net ir skeptikai, kurie pasižymi racionalumu.

Įdomu

Dalis mokslininkų teigia, kad sapnuoti košmarus netgi naudinga. O tie, kuriuos dažnai lanko kraupūs sapnai, labai kūrybiški ir turi įgimtą telepatijos jausmą. Beje, tokie žmonės ilgai neužmiega naktį, o ryte sunkiai keliasi.

Net 90 proc. sapnų pamirštama. Todėl susapnavus ką nors ypatingo ir tik pabudus, verta užsirašyti. Mat po 10 minučių viskas išgaruos.

Mokslininkai teigia, jog sapnai apsaugo žmones nuo psichozės.

Žmonės, susapnavę nepažįstamus asmenis, tik mano, jog jie – išgalvoti. Iš tikrųjų tie žmonės egzistuoja realybėje ir mes juos esame matę, tik nepamename.

Tipiški sapnai lanko visus: mokykla, darbas, dantų kritimas, skraidymas, egzaminai ir t. t.

Sapnuoja visi, tačiau moterys ir vyrai skirtingai. Vyrai daugiau sapnuoja savo lyties atstovus, moterys – abiejų lyčių po vienodai.

Sapnų nereikia interpretuoti tiesiogiai, juk sapnuose daug simbolių ir ženklų.

Ryškesnius ir realesnius sapnus regi buvę rūkaliai.

Iki trejų metų žmonės savęs nesapnuoja. Beje, nuo trejų iki aštuonerių metų vaikai košmarų susapnuoja daugiau nei suaugę žmonės per visą gyvenimą.

Jei žmogus miegodamas jaus fizinį skausmą, jaus jį ir sapne. Jei sapne norima gerti, vadinasi, organizmas iš tiesų nori vandens.

Sapnuojant kūnas yra beveik paralyžiuotas, taip yra todėl, kad realiai nekartotume judesių, kuriuos darome sapne.

Kai knarkiama, nesapnuojama.

Tik vienas sapnas iš keturių būna džiugus. Kiti dažnai kupini neigiamų emocijų: gatvėje užpuola banditai, krentama į bedugnę, įkliūvama į spąstus ir pan.

Žmonės, kurie neregi nuo pat gimimo, sapnuose mato vaizdus, sapnai būna ryškūs, kupini garsų ir kvapų.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“

Komentuok su Facebook paskyra: