Dar ir šiandien Kinija daugelį stebina savo paslaptingumu. Priežastis – jos uždarumas, atsiskyrimas nuo pasaulio. Matyt, viskas prasidėjo maždaug prieš dvidešimt tris šimtmečius, kai imta statyti Didžioji kinų siena. Beje, pasak astronautų, tai – vienintelis objektas Žemėje, matomas iš Mėnulio ir plika akimi iš kosmoso. Kita svarbi priežastis, ilgą laiką stabdžiusi bendravimą su Kinija, buvo sudėtinga kinų kalba. Iš 10 000 kinų hieroglifų, norint minimaliai suvokti kalbą, reikia mokėti bent 3000 ženklų.
Dauguma kinų senųjų pasiekimų siejami su 960-1279 metais – Song (Songchao) dinastijos laikais. Iš Kinijos grįžęs venecijietis Markas Polas stebėjosi ten matytais popieriniais pinigais, paraku, nuostabiais porceliano gaminiais, restoranais, arbatos kultu. Dar VIII a. budistų vienuoliai pradėjo spausdinti rašytus tekstus, o XI a. Kinijoje imtas spaudai naudoti surenkamas šriftas. Taigi ne Gutenbergas buvo pirmasis knygų spausdintojas pasaulyje. Kanados profesorius D. S. Jetsas, tyręs Song dinastijos laikotarpį, rado duomenų, kad 1127 metais kinai turėjo patrankų – maždaug 150 metų anksčiau nei europiečiai. Yra žinių, jog iš ten kilo vidaus degimo variklis.
Atlikus žymaus karvedžio Čžou Čžu (316-265 m. pr. Kr.) kapavietės papuošimų ornamentų spektrinę analizę, paaiškėjo: metalo lydinyje yra 5 % magnio, 10 % vario ir 85 % aliuminio. Iki šiol pirmaisiais aliuminio gamybos metais buvo laikomi 1808-ieji. Sunku įsivaizduoti, kad kinai prieš 2000 metų išmanė elektrolizės technologiją.
Prieš kelis tūkstančius metų kinų išrastas kompasas ypač plačiai naudotas Song dinastijos laikais. Tuo metu atsiradusios didžiosios džonkos padėjo kinams pirmiesiems apiplaukti pasaulį.
Amerikiečių istorikas Josefas Nidmenas iškėlė hipotezę, jog staigaus proveržio įvairiose srityse Song dinastijos laikais būta dėl ateivių atsilankymo Kinijoje 960 metais. Viename senųjų to laikotarpio tekstų minimas „ugnies vežimas“, nusileidęs iš dangaus su šviesiaodžiais Budos pasiuntiniais. Manoma, kad iš ateivių informaciją gavęs kinų valdovas Čžoa Kuan Injis ją perdavė kitoms kartoms. 1280 metais mongolai užkariavo Kiniją. Žlugo Song dinastija ir kuriam laikui nutrūko nuostabą keliančių atradimų srautas. Skeptikai netiki tokia versija ir reikalauja įrodymų.
Štai Kinijoje rastas ant šlifuoto akmens išgraviruotas 1137 metais datuojamas žemėlapis. Jame Grenlandija vaizduojama be ledo, o sausumos juosta jungia Sibirą su Aliaska. Žemėlapis, matyt, nukopijuotas nuo senesnių, bet jo tikslumas stebina ir neprilygsta tų laikų galimybėms.
Kitas neregėtai staigus Kinijos raidos šuolis vyksta dabar. Stebina kinų kosminės programos, nepalyginami septynmyliai šuoliai. Per trumpą laiką paleisti Žemės palydovai, sukurta viena galingiausių ir racionaliausių raketų, Kinijos pilietis apskriejo Žemę, išėjo į atvirą kosmosą, kinai jau rengiasi skrydžiams į Mėnulį ir Marsą. Tokiais tempais ketinama pralenkti senas kosmoso užkariavimo tradicijas turinčias valstybes.
Rašoma apie galimą paslaptingos informacijos, rastos Bajan Chara Ula kalnų urvuose, Baltosios piramidės požemiuose ar Tibeto vienuolynų senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose, panaudojimą. Beje, teigiama, jog nemaža dalis Tibete saugomų rašytinių šaltinių parašyti sanskrito kalba, o sanskritas atkeliavęs iš Ramiajame vandenyne per kataklizmus nuskendusio senos civilizacijos žemyno Lemūrijos (Mu).
Ming dinastijos laikais imperatorius Čžu Di labai rūpinosi menais ir mokslais. Jo nurodymu Pekine pastatyta observatorija, sudaryti žvaigždėto dangaus žemėlapiai, apskaičiuotas Halio kometos sugrįžimo laikas, aprašytos įvairių tipų žvaigždės. Visa tai turėjo padėti orientuotis tolimų plaukiojimų kapitonams. Čžu Di tais laikais buvo neįsivaizduojamo masto ekspedicijos iniciatorius.
1421 metų vasarį didžiulis kinų laivynas, šilko burių genamas, išplaukė vandenynų ir žemynų tirti. Jo priešakyje plaukė didžiosios džonkos, kurių ilgis siekė net 142 metrus, o plotis – 55 metrus. Tokio dydžio laivų europiečiai tuo metu neturėjo. Be to, didžiosiose džonkose buvo įrengta net iki šešiolikos vandens nepraleidžiančių pertvarų. Todėl audros užpiltos ar ledkalnio įlaužtos viena ar kelios pertvaros negrasino laivui nuskęsti. Laivų priekyje buvo drakono akys, turinčios laivą apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Mažesnės džonkos vežė vandens, maisto atsargas ir dovanas. Ekspedicijoje dalyvavo apie 10 000 kinų, o jai vadovavo dvimetrinis admirolas Čžen Che.
Ekspedicija truko pustrečių metų. Kirtę Indijos vandenyną, pro Afrikos Gerosios Vilties kyšulį, Pietų Amerikos Ilorno ragą kinai pasiekė Ramųjį vandenyną. Jie buvo Afrikoje, Amerikoje, Australijoje, Arktyje ir Antarktidoje. Dauguma ekspedicijos narių laimingai grįžo namo.
Taigi kinai 71 metais anksčiau už K. Kolumbą apiplaukė Žemę. Bet Kinijos uždarumas ir atsiribojimas nuo pasaulio nusinešė užmarštin tą didžiąją kelionę. Kinai, priešingai nei ispanai, pasiektose žemėse mėgino įsitvirtinti papirkdami vietos valdovus dovanomis. Ekspedicijos laivai plukdė gausybę šilko, aukso ir porceliano dirbinių bei kitų aborigenams patrauklių dalykų.
Grįžę į Kiniją, ekspedicijos dalyviai rado ją visiškai pasikeitusią. Imperatorius Čžu Di buvo miręs, o naujoji valdžia, atsitvėrusi Didžiąja kinų siena, nutraukė ryšius su kitomis šalimis, įvedė žiaurius įstatymus. Niekam nerūpėjo ekspedicijos pasiektas įsitvirtinimas kituose žemynuose. Kioto universitete saugomas ant šilko išbraižytas 1,7×1,6 metro žemėlapis su XV a. pradžioje žinomais žemynais. Jame ypač tiksliai pažymėti Šiaurės Europos raižytų krantų kontūrai. O kinų raštuose minima Fusang šalis – Pietų Amerika.