Kai kurie dalykai kurie buvo ateivių papasakoti Bilui atrodė beprasmiai, nesirišo ir kvailai skambėjo: “Valgyk bananus trečiadieniais”, “maitink liūtus kiekvieną penktadienį”. Kiti pareiškimai buvo neaiškūs ir gluminantys “Išsaugok džiungles sunaikink medžius”. Bilas jautė, kad daugelis atsakymu į jo klausimus (kai jis gaudavo atsakymus) buvo specialiai netikslūs, paslaptingi, visiškai kvaili, ir kartais dvasiškai žmoniški. Bilas galvojo kad ateiviai su savo atsakymais kartais norėjo išprovokuoti jį pykti, kartais jam atrodė, kad jie specialiai norėjo pamatyti Bilo reakcija žaisdami su jo sąmone.
Po to kai ateiviai grąžino Bilą į darbo vietą, jis pažiūrėjo į laikrodį ir suprato, kad buvo dingęs vienai valandai. Bilas neprisiminė kaip ateiviai jį paėmė ar grąžino į ofisą. Bilas atsidūrė prie savo stalo toje plačioje pozicijoje kaip jis sėdėjo prieš pagrobimą. Bilo pusiau suvalgytas sumuštinis vis dar buvo čia. Jei ne faktas, kad aplink jį voliojosi ateivių įtaisai, jis butu pagalvojęs, kad jis nukrito pamiegoti ir tik ką atsikėlė. Viską ką matė – buvo sapnas.
Tačiau Bilo galvoje vaizdai buvo aiškūs, kaip ir prisiminimai. Nedavė ramybės viena – jis galvojo ką jam ateiviai kalbėjo apie jo vaiką, kuris buvo ne jo. Bilas turėjo du vaikus namie, kuriuos jis mylėjo tačiau jautėsi išdavęs šeimą ir tas jausmas buvo stiprus pagalvojus, kad jis davė pradžią nežinomam vaikų kiekiui. Bilas jautė depresiją po pagrobimo. Nei vienas iš jo departamento nepastebėjo, kad Bilas buvo dingęs, kas suprantama, nes jo ofiso durys buvo uždarytos.
Bilas paėmė kitą pusę dienos laisvą ir niekam departamente nepasakė kas jam nutiko. Kai Bilas važiavo, namo jis negalėjo sustoti matyti truputį savęs kiekviename žmoguje, kurį jis sutikdavo. Jis niekada nejautė, kad jo kūnas buvo “toks specialus”. Tai kodėl jis buvo naudojamas kaip priemonė apvaisinimui?
Komiteto “sukilimas”
Praėjo dvi savaitės po to kai Bilas buvo pagrobtas . Tada jis papasakojo komitetui apie savo paskutinį pagrobimą. Komiteto nariams Bilo pasakojimas atrodė neįdomus. Daugelis jų galvojo kodėl Bilas gavo tą privilegiją, o ne jie?
Karta kolegos apkaltino Bilą, kad jis išsigalvoja. Jie negalėjo suprasti kodėl Bilas toks specialus. Komitetas galvojo – kodėl ateiviai nesusipažįsta su visu komitetu? Galų gale “jie yra tame dalyke kartu” – priminė komiteto nariai.
Komiteto nariai neabejojo, kad ateiviai egzistavo, jie turėjo jų laivą, bet jie galvojo, kad Bilui nuo darbo toje laboratorijoje su neįtikėtinais dalykais pavažiavo stogas.
Kadangi Bilas turėjo personalų kontaktą su ateiviais, komiteto nariai apkaltino jį išdidumu laikančiu save aukščiau nei kiti komiteto susirinkimų metu. Dėl to kiti komiteto nariai balsavo už Bilo pašalinimą iš programos. Sėdintys aukštesnėse pareigose tikėjo Bilo istorijomis ir prieštaravo tai idėjai. Jie dar labiau paaštrino situaciją – jie padare Bilą vyriausiu komitete. Tada komitetas bandė sukilti bet jie stokojo organizuotumo.
Visas komitetas buvo paleistas praleisti keletą dienų namuose – atvėsti. Tik po dviejų mėnesių jie buvo vėl pakviesti į darbą. Aišku patys tyrinėjimo darbai nebuvo nutraukti ir mokslininkų darbui vadovavo vienas iš vyresniųjų. Tokios svarbos projektai niekada neužsidaro. Dokumentų, liudijančių, kas buvo nuveikta tuo metu kai komitetas buvo “atostogose” nebuvo. Bilas liko vadovauti kai komitetas grįžo. Kai kurie buvę komiteto nariai grįžo į tą pačią vietą kiti buvo transformuoti į kitus projektus. Bilas atostogas praleido Havajų salose. Kol jis ten buvo ateiviai jį lankė kas dieną.
Bilui buvo leista vaikščioti į kai kurias laivo dalis. Laivas judėdavo neįmanomais ir nesuprantamais žmonijai greičiais. Kartais ateiviai leisdavo jam pačiam pasirinkti kur nuvykti. Laivas būdavo nuvykęs pusę kelio kol Bilas pasakydavo, kur jis nori vykti. Jis praleido laiką daugelyje žemės kampelių ir net pabuvojo Mėnulyje. Bilas taip pat buvo kitų Saulės sistemų planetų mėnuliuose.
Ateiviai atsakė Bilo norui vykti į Saturną, kuris jam patiko nuo vaikystės. Bilo tėvas, kai jis buvo mažas, padovanojo jam teleskopą. Bilas praleido begalę naktų žiūrėdamas į naktinį dangų ir Saturno žiedai jį visada žavėjo. Ateiviai pasakė Bilui, kad Saulės sistemos planetų Bilui nebus galima pamatyti.
Bilui buvo apmaudu, kad nei vienam iš komiteto narių ateiviai nepaėmė į laivą. Buvo sunku perduoti susižavėjimą visomis kelionėmis, nes kai kurie komiteto nariai taip juo ir nepatikėjo. Iš tikrųjų visi komiteto nariai buvo pagrobiami, ir jie praleisdavo pakankamai laiko su ateiviais, tačiau jiems nebuvo leista prisiminti savo nuotykių.
Bilas pasakė, kad ateiviai elgėsi su juo ne kitaip kaip elgiasi su kitais kuriuos pagrobdavo. Išskyrus, kad jis galėjo patvirtinti, kad tai atsitiko su juo ar su jais. Kolegos klausė Bilo kodėl jiems nebuvo leista prisiminti o Bilui buvo? Kokia buvo to prasme? Bilas nieko neatsakė, jis tik galėjo kalbėti už save ir negalėjo paaiškinti ateivių. Juo labiau, kad jis pripažino, kad daugelis dalyku kurie nutiko su juo pačiu nėra jam iki galo paaiškinti.
Ateiviai liepė perduoti jo kolegoms, kad tie nesikreiptų pas gydytojus atkurti atminties. Jie pasakė, kad gali įrašyti kokia jie tik nori atminti į jų pasąmonę. Tokiu pačiu būdu jie pasielgė su daugeliu žmonių bandžiusių atkurti kas jiems nutiko. Dėl to jie įrašydavo jiems skausmingus prisiminimus. Atsiminimai būdavo įrašomi specialiai, kad nukreipti nuo tikrovės kas jiems įvyko. “Tiesa kurios niekas neturi žinoti ir ne jų reikalas ją žinoti”. Ateiviai sakė Bilui, kad vakarų pasaulis turi “asmens privatumo“ iliuziją. Jiems kaip ir likusiam pasauliui tas negalioja nes tai nėra tiesa.
Žmonės nėra savo kūnų savininkai – jie paskolinti žmonėms. “Turėti kažką reiškia kontroliuoti tą kas tau duota”, sakė Bilui ateiviai. Tačiau žmonės neturi daug žinių apie kūną. Nei vienas žmogus negali sulaikyti savo kūno nuo numirimo ar susirgimo. Vienintelis dalykas ką žmonės gali, tai maitinti ir rūpintis savo kūnu, nei kiek ne daugiau, kaip papildyti kuro į automobilį, ar kartais pakeisti tepalus. Žmonės net nevaldo savo sielos. Visi kūnai šioje planetoje priklauso ateiviams. Ateiviai neatskleidė Bilui kas valdo sielas, bet jie pasakė, kad jie nevaldo žmonių sielų.
Žinojimo dovana
Per paskutinius du susitikimus su ateiviais jie Bilui parodė keletą medicininių procedūrų su kuriomis jis ir komitetas turėjo keletą savaičių sunkumų. Nauja informacija padėjo įtikinti kolegas, kad jis yra genijus arba… jis iš tikrųjų turėjo kontaktą su ateiviais. Dėl didelio procedūrų sudėtingumo Bilas galėjo tik ateivių laive demonstruoti ką jam parodė.
Laive kurį turėjo komitetas. Laivas suteikė tą proto skaidrumo lygį kurio normali aplinka negalėjo suteikti. Tuo pačiu metu dirbti laive buvo lengviau. Panašiai kaip daryti žemės darbus mėnulyje, kur gravitacija mažesnė.
Bilas parodė kolegoms kaip suremontuoti stipriai sužalotą širdį. Jie operavo moterį kuri buvo sunkiai sužeista automobilio avarijoje. Ji buvo girta ir nulėkė nuo kelio neužilgo kai paliko barą. Kaip ir likusieji žmonės, kuriuos komitetas gaudavo, ji neturėjo šeimos ir draugų. Ligoninės gydytojas manė, kad ryte ji numirs. Kai ji buvo atvežta, jos smegenys jau buvo pripažinti nefunkcionuojantys. Jos kūnas vis dar buvo gyvas, bet kepenys ir širdis buvo taip sužaloti, kad žmoniškais būdais buvo neįmanoma jos išgydyti.
Komiteto tikslas buvo sutvarkyti jos širdį, o paskui ir kepenis. Bilas ir kiti du komiteto nariai prieš ateinant į programą buvo chirurgai. Bilas buvo savo profesijos žinovas, bet nematoma super jėga ir žinios, daug stipresni nei žmogus galėjo įsivaizduoti, valdė jo rankas.
Atviros širdies operacijos metu Bilas trumpam paliko laivą paimti daugiau siūlų susiūti žaizdai, o gal jam reikėjo į tualetą. Jie neturėjo seselių padėti, todėl patys ieškodavosi įrankių kurių jiems reikėdavo. Kai Bilas paliko moterį, jos būklė buvo stabili. Kai grįžo – jis rado kitus du chirurgus stovinčius pasimetusiais veidais prie negyvo moters kūno.
Jie aiškino, kad išėjus Bilui iš laivo jie pamiršo akimirksniu ką darė nors kai Bilas buvo laive viskas atrodė labai aišku. Tuomet jie tęsė operaciją tais būdais, kuriais operuotų normalioje aplinkoje.
Ateiviai davė Bilui dovaną kurią jis tik dabar pastebėjo. Bilas tarsi turėjo žinių rezervuarą instaliuotą į jo pasąmonę. Informacija atsirasdavo pas Bilą tada kada jos reikėjo. Kiti, kurie dirbo kartu su Bilu, kažkaip galėjo pasinaudoti tomis žiniomis irgi. Buvo aišku, kad Bilas buvo ruošiamas kažkam dideliam daug didesniam nei jis, tačiau kam – Bilas nežinojo.
Daug dalykų kas buvo įrašyta jo atmintyje kitiems buvo neprieinama, tik Bilui. Bilas nežinojo visų savo sugebėjimų jie ateidavo tada, kada jam jų reikėdavo. Bilas buvo geriausias pasaulyje gydytojas ir kasdien darėsi vis geresnis. Bilas galėjo pagydyti tokius dalykus, kurie geriausiems gydytojams buvo neiškandami. Tačiau Bilas nieko negalėjo paviešinti. Žinios nebuvo Bilo visiškoje žinioje. Jis naudojosi informacija tik darbe, kai jis palikdavo darbą žinių neįmanoma buvo pasiekti.
Bilas bandė užrašyti procedūras iš karto po jų atlikimo. Bet vėliau jo rašliava atrodė nesąmoninga taip kaip ir tai ką jis darė. Dėl tos priežasties Bilas negalėjo dalintis žiniomis su kolegomis. Kas dar labiau paaštrino santykius su kai kuriais bendradarbiais. Jie matė tai kaip patvirtinimą, kad Bilas izoliavo save nuo likusio komiteto dalies.
Kažkuriuo metu Bilas nusprendė, kad dirbti su kolegomis jam yra sunku. Ir jis žinojo, kad jie jautė tą patį. Komiteto nariai ir kai kurie mokslininkai jautėsi nekomfortabiliai dirbdami su Bilu. Jie matė ženklų pasikeitimą jame ir nežinojo ar Bilas tai žmogus? Mašina? Ar ateivis? Jų kolektyviniu požiūriu Bilas jau nebuvo žmogus. Bilas atsiskaitė su komitetu ir vadams pasakė, kad jis dirbs su savo projektais vienas.
Bilo buvo neįmanoma surasti ofise beveik visa laiką. Būdamas darbe jis peržengė visas saugumo ribas, nes pasitelkęs ateivių ėjimo kiaurai viską technologiją – teleportaciją, jis vienu momentu buvo darbe, kitu, jis jau buvo dingęs.
Saugumo Sistema kur registravo kas įėjo ir kas išėjo iš patalpų parodė kad Bilas, kuris kažkada buvo pirmas ateiti ir paskutinis išeiti, dabar sugebėdavo praeiti apsauga neužregistruotas nei kamerų, nei apsaugos darbuotojų. Tai buvo taisyklių, kurių turėjo laikytis kiekvienas, pažeidimas. Protokolas draudė atvejus, kada buvo paliekamas pastatas neatsižymėjus pas apsaugos darbuotojus. Bilas buvo pastebėtas dirbant ofise daug kartų, tačiau Apsaugos Sistema tvirtino, kad jo pastate nėra.
Bilo viršininkai bandė apie tai su Bilu pasikalbėti. Jam buvo liepta laikytis reikalavimų kurių kiekvienas dirbantysis griežtai laikėsi ir tai, kad Bilas jų nesilaikė, galėjo atsiliepti darbuotojų moralėje. Tačiau Bilas, nors ir buvo anksčiau paklusnus, galvojo kad jo padėtis leidžia jam naudotis kai kuriomis privilegijomis. Jis paaiškino viršininkams, kad dėl jo naujų sugebėjimų, ateiviai tikisi iš jo daugiau ir jis turi daugiau dirbti. Jis ateidavo į darbą ir išeidavo daug kartų dienos ir nakties metu naudodamas ateivių būdus, norėdamas išvengti pavydžių bendradarbių akių, sakė jis.
Bilas neteletransportavo savęs laivą ir iš laivo taip, kaip tai darė per filmą “Star Trekas”. Bilas paprasčiausiai prapuldavo ir atsirasdavo. Ir darė tai tik tam, kad “neužgautų nei vieno jautraus asmens”.
Bilo bosai suprato, kad niekas negali jo sulaikyti nuo to ką jis turėjo ar norėjo daryti. Bilas buvo vienintelis ryšys tarp komiteto ir ateivių, dėl to jie sutiko su Bilo norais. Bilas pasidarė komitetas. Nei vienas kitas komiteto narys neturėjo tiek indėlio į programą kaip Bilas. Per savaitinius susirinkimus visas dėmesys buvo Bilui – ką jis rado ir labiausiai svarbu, ką jis perduos kitiems komiteto nariams.
Ateiviai davė Bilui kažką panašaus į kompiuterio mikroschemą, kuri turėjo instaliuoti objekto Apsaugos Sistemos patobulinimą. Jos dydis buvo kaip dialogo brūkšnelis sakinyje. Mikroschema galėjo būti padėta ant bet kurios kūno dalies ir nenutrūkstamai stebėti “objektą” ištisą parą. Padėta ant odos, mikroschema likdavo matoma kaip mažiukė raukšlelė ar dėmelė. Mikroschema iliminavo kūno paieškos reikiamumą ir leisdavo komiteto nariams ateiti ir išeiti daug laisviau. Mikroschema turėjo visą įmanomą informaciją apie asmenį ir leisdavo tam asmeniui prieiti tik prie tos informacijos, kuri buvo leistina tai darbo vietai, kur asmuo dirbo. Nenuostabu, kad atsirado tokių, kuriems nauja Apsaugos Sistema nepatiko.
Kiek Bilas kontroliavo savo viršininkus, liko nežinoma. Tačiau kai Bilas pasiūlė pakeitimus tiesyklėms ar metodams, keliems komiteto nariams ir tiesioginiams viršininkams tai nepatiko, ir jie paprieštaravo. Kai dirbai su Bilu buvo akivaizdu, kad jo žinios buvo daug gilesnes. Kas paaiškino, kodėl kai kurie komiteto nariai nuolat jam prieštaraudavo.
Bilo požiūris į kolegas pasidarė toks ramus, kad buvo sunku ant jo užpykti. Bilas nežiūrint į kolegų piktus žvilgsnius niekada neprarasdavo kantrybės, jis visada pasilikdavo tylus ir susikaupęs. Ar Bilas komitetą “užkalbėjo”? Jis pats buvo ateivių įtakoje. Tas asmuo kuris anksčiau buvo Bilas lėtai traukėsi iš jo kūno ir kažkas, kas daugiau nei jis kada buvo, ar kada galėtų būti, lėtai jame kilo.
Visais kitais aspektais Bilas buvo tas pats. Komiteto nariai ar mokslininkai, kurie nežinojo Bilo iš anksčiau, net nepastebėjo jo lėtos transformacijos. Bilas atrodė normalus išskyrus tai, kad jo „IQ“ buvo toli už normalaus ribų.
I dalis
II dalis
III dalis
IV dalis
V dalis
VI dalis
VII dalis
VIII dalis
IX dalis
Autorius: Šaulys
Atsiųsk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su apiemistika.lt skaitytojais. Siūlyti straipsnį
